- niekais
- niẽkais adv. veltui, be reikalo: Piningus niẽkais prarasti KII312.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
šuo — šuõ sm. (4), šuõj (4) LKKII217(Lz), LKAII83(Str, Trak, Onš), Pns, šuõn (4), šuvà (4) Rtr, NdŽ, LKAII83, LzŽ, Sn, Bn, Mšg; I, Tat, G115, RtŽ; gen. sing. šuñs KBII111, K, Š; R, MŽ, šuniẽs KBII111; SD1122, H, šunès, šùnio; nom. du. šunù;… … Dictionary of the Lithuanian Language
niekai — 1 niẽkai sm. pl. (2), niekaĩ (4) 1. prastas, menkos vertės dalykas: Aš prieš jį tikt niekai KBI24. Niekaĩ tavo darbas, niekaĩ ir tu pats Grv. Padirbo, pataisė, tai niẽkai geros pirštinės (senosios už naujas geresnės) Slm. Niẽkai iš žalio… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… … Dictionary of the Lithuanian Language
nueiti — nueĩti 1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… … Dictionary of the Lithuanian Language
uodega — uodegà sf (3a) KBII88, K, LsB305, Š, Rtr, DŽ, DūnŽ; CII918, Q609, SD1111, SD221, N, R, R320, MŽ, MŽ429, Sut, L, E 1. anat. suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyje: Šuns uodega MŽ199, N. Mano kumelės … Dictionary of the Lithuanian Language
velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs … Dictionary of the Lithuanian Language
gumbas — gum̃bas sm. (4) 1. medžio (augalo) antauga, sustorėjimas kurioj vietoj, surietėjimas; koks pasipūtimas: Ant beržo buvo išaugęs didelis gum̃bas Lnkv. Ant tos šakos didelis gum̃bas Lž. Aure ant ąžuolo kad išaugę gumbaĩ! Pn. Ąžuolinas gumbas SD57.… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrėkti — ištrė̃kti, ìštrekia, ìštrėkė tr. 1. išgadinti, padaryti netinkamą: Turėjom daug senyvių andarokų, bet ìštrėkėm Kb. Nūnai vaikai ìštrėkė daržą Vs. | refl.: Kad būt karvė neišsitrė̃kus (neišsimetus)! Lp. Išsitrėkė (pragaišo) daug iš jų (vyrų),… … Dictionary of the Lithuanian Language